Mediniai langai

Mediniai langai, pro kuriuos kiekvieną rytą tenka stebėti besibaigiantį pasaulį, nebežavi taip kaip anksčiau. Kodėl tos pačios istorijos ir tie patys vaizdai po darbo ir kambario kartojasi?Vesas Andersena visados žiūri pro išcentruotus, rudeniškų spalvų langus. Jo pasaulyje viskas taip preciziška. Tuo tarpu realybėje sunku surasti pusiausvyrą ir loginę seką. Pro kuriuos namų langus pateks daugiausiai šviesos, šilumos ir įkvėpimo? Nėra namų be langų, kaip ir be dūmų. Tuščios ir tamsios erdvės turi būti nušviestos, nes žmogus be saulės šviesos nyksta kaip ir flora bei fauna. Todėl tik organiški architektūriniai sprendimai, mus jungia su gamta.

Daiktai, tuščios erdvės ir namai apšviečiami ir nušviečiam tik natūralios saulės šviesos. Keičiantis sezonams, madoms keičiasi ir mediniai langai, jų spalvos, atspalviai ir faktūros. Negalima pasislėpti nuo cikliško gyvenimo ir aplinkos kaitos, todėl ir pačios stabiliausios namų detalės ilgainiui kinta. Ne ir vaizdas pro tuos pačius langus, kas kart vis kitoks. Besikeičiant peizažui už lango, pasikeičia ir nusidėvi net ir tvirčiausių langų rėmai. Todėl juo reikia, net privaloma prižiūrėti. Vis tik šią langų istoriją pradėjome ne taip kaip reikėtų. Leiskit pradėti iš naujo. Medžiai augantys šalia mūsų namų, visados užstodavo saulės šviesą. Kaimynių namų šoninės sienos taip pas užstodavo mūsų namų kapinius langus. Architektai, norėdami išvengti tokių nesusipratimų, projektavo namus su didesniais ir didžiausiais langais. Tokiu būdų į namus buvo įsileidžiame vis daugiau šviesos ir šilumos.

Madiniai langai ir šoninės namų sienos, kas gali būti bendro tarp dviejų kaimyninių namų, kurie dalinasi visai siauru praėjimu? Jau seniai architektūriniai reglamentai apribojo gretimų namų statymą. Kaip perprasti šį apribojimą? Vienas šalie kito statomi namai, negali užstoti vienas kitam saulės šviesos. Vis tik, kiek daug architektūrinių pažeidimų aplink mus. Esame įkalinti urbanistiniuose centruose, tarp pastatų ir pastatuose be langų. Nors pagal architektūrinius reglamentus šoninės sienos negali turėti langų, šias taisykles meištų gyventojai pažeidžia. Todėl kartais galite pastebėti, netaisyklingai iškirstus šoninių sienų langus, kurie taip vienišai įkomponuoti plikose daugiabučių šonuose.

Tai vienatvės architektūra ir jos medinai langai, kuriuos patys įmontuojame, savavališkai iškirstose šoninėse sienose. Gyvename tarp vienodų daugiaaukščių ir dangoraižių, tačiau kas slepiasi už kiekinio, šių pastatų virtinės lango? Kildami aukštyn ir užsidengdami langus, mes atsiribojame nuo išorinio pasaulio. Gamta ir pirmykštė būtis tolsta nuo mūsų. Nesvarbu kiek mūsų namuose langų ir į kokias puses jie nukreipti. Mes jau nebemokame žiūrėti ir pastebėti vienas kito. Šiuolaikinė visuomenė žiūrį į pasaulį pro kitokius, net ne medinius, bet medijuotus langus. Esame įkalinti virtualiuose ir skaitmeniniuose formatuose. Dabar turime galimybė kontroliuoti ir keisti vaizdą, kurį matome pro savo namų langus.

Mediniai langai ir medijuoti langai, jau tapo mūsų kasdienybe. Nors medieną vis dar suvokiame kaip natūralią ir unikalią statybinę žaliavą, medijos ir medijų pasauli mums vis dar paslaptis. Kaip perprasti pasikeitusį pasaulį? Anksčiau langai ir durys vedė mus atgal į gamtą, šiuo metu mes žiūrime į pasaulį pro langus. Kompiuterio ekrane atdaryti langaiveda mus į alternatyvius pasaulius. O kaip sugrįžti į realų pasaulį ir pamatyti harmoninga ir natūralų išorinio pasaulio grožį? Apie suvokimo duris jau buvo rašyta, galbūt laikas užrašyti istoriją ir apie suvokimo langus. Galbūt laikas suvokti kaip pasikeitė mūsų pasaulio suvokimas, pažvelgus pro medijuotus, bet ne medinius langus?